- trūnėti
- trūnė́ti, trū̃ni (trū̃na Rtr, KŽ, Kv, -ė́ja Rtr, KŽ), -ė́jo intr. DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ trū̃nėti, -ėja, -ėjo, trunė́ti, trùna (-ė́ja Rtr), -ė́jo BzBkXIX268, NdŽ 1. I, M, L, Vl žr. trūnyti 1: Vasarą rąstai vežti netinka – pradėjo kirmėti, trūnė́ti Krž. Trobos sienos pradėjo trūnė́ti Up. Trū̃nė[ja] drabužiai skrynio[je] nevėdinamys KlvrŽ. Tas maišas trūnė́[ja] DūnŽ. Tas torpas ilgai trùna Pc. Rugiai dar an kelmo – jau trunė́ja Vlk. Atlikę nuo grūdų pelai savaime nykdami trunėjo Mair. Mūsų senolių kaulai seniai jau trū̃na Up. Tokiam (šimtamečiui) trūnė́ti kaulai pradės (visas pradės zmegti) Rdn. ║ Visas atsitikimas trūni surašytas Gaurės parapijoj, klebonijos aukšte rš. ║ gesti (apie maisto produktus): Lašiniai trūnė́[ja] Kv. Genda sviestas, trūnė́te trūnė́[ja] Krš. Šiemet bulvės labai trūnė́ja, mažai kur tėra sveikų Šln. 2. žr. trūnyti 3: Jaunas – eik pašokti, padainiuoti, ne trobo[je] trūnė́k šiokį vakarą DūnŽ. Nenori tekėt, tegul senmerge trū̃ni Ds. ║ Pati nuolat ant lovos trūni J.Paukš. ║ Senas jau tik trūnė́ji Krš. 3. JI309, Klm delsti, gaišti, lūkėti: Trūnėte pasitrūnėk, kol aš duosiu žinią, arba pats ateisiu, t. y. pasilūkėk J. 4. trintis, sukinėtis be darbo: Trūnėte pasitrūnėjau – ir uždirbau skolą J. | refl.: Netrūnė́kias trobo[je], eik į lauką Užv. \ trūnėti; aptrūnėti; įtrūnėti; ištrūnėti; nutrūnėti; patrūnėti; persitrūnėti; pratrūnėti; pritrūnėti; sutrūnėti
Dictionary of the Lithuanian Language.